• Auksuotasis serbentas

Auksuotieji serbentai – dar gana reti ir neįprasti augalai, daugelio laikomi agrasto ir serbento hibridu, mat jų lapai panašūs į agrasto, tik šakelės be spyglių. Tačiau tai dekoratyvūs, uoginiai ir medingieji sodo augalai. Pavasarį jie vilioja žiedų, dėl kurių ir vadinami auksuotaisiais, auksu, vasarą – gardžiomis uogomis, o rudenį – neįprastai spalvingais lapais, labai atsparūs šalčiui (-40 C).

Vieta. Auksuotieji serbentai – šviesomėgiai, gerai auga vidutinio derlingumo ir drėgnumo priesmėlio ar priemolio dirvoje. Ištveria sausras, nes giliai įsišaknija, auga net druskinguose dirvožemiuose, todėl daug jų veislių sukurta Uzbekijoje. Pakenčia ir pavėsį, ir miesto dūmus, ir dulkes. Auksuotųjų serbentų selekcija taip pat vykdoma Rusijoje ir Latvijoje.

Pritaikymas. Mes juos galime auginti kaip uoginius ir dekoratyvinius augalus. Iš šių vaiskrūmių galima formuoti gyvatvores (pakenčia karpymą), sodinti grupelėmis, naudoti kaip poskiepį liemeniniams (kamieniniams) serbentams ir agrastams, nes beveik neleidžia atžalų.

Ligos ir kenkėjai. „Šių serbentų nepuola genčiai būdingos ligos ir kenkėjai,. – pažymi E. Meidus. – Taip pat visiškai neserga miltlige, kuri dažnai apninka juoduosius serbentus.“

Dauginimas. Dauginami kaip ir kiti serbentai: atlankomis, auginiais, sėklomis. Derėti pradeda 3–4 metais.

Vertė. Auksuotųjų serbentų uogos ne tik skanios, bet ir vertingos. Jose yra 17–25 proc. sausųjų medžiagų, 7–8 proc. cukrų, 1,3–2 proc. organinių rūgščių, 40–200 mg/100 g vitaminų C ir B, 0,6–2,8 proc. pektinų, gausu provitamino A, daug turi ir dažomųjų medžiagų.

Perdirbimas. Iš uogų gaminamas vynas, verdamos uogienės (uogų ir cukraus santykis 1:1), džemas.

Auksuotasis serbentas

  • Gamintojas: Lietuva
  • Modelis: Auksuotasis serbentas
  • Ar turime: 10

Žymės: Auksuotasis serbentas